Didžioji mokslinė enciklopedija „Anatomija“: žmonių, gyvūnų, augalų, vabzdžių anatomija, grybų morfologija.
Žmogaus anatomija – tai anatomijos skyrius, tiriantis žmogaus kūno, jo sistemų ir organų morfologiją. Žmogaus anatomijos tyrimo objektas yra žmogaus kūno forma ir sandara, kilmė ir vystymasis. Žmogaus anatomija yra viena iš pagrindinių medicinos ir biologinio švietimo sistemos disciplinų, glaudžiai susijusi su tokiomis disciplinomis kaip antropologija ir žmogaus fiziologija, taip pat lyginamoji anatomija, evoliucijos studijos ir genetika. Medicinos pažanga prisidėjo prie atskiros disciplinos, tiriančios žmogaus sistemų ir organų morfologinius pokyčius sergant ligomis, parinkimo – patologinę anatomiją.
Neuroanatomija – biologijos mokslų sritis, tirianti įvairių gyvūnų nervų sistemų anatominę sandarą (struktūrinė neuroanatomija) ir funkcinę organizaciją (funkcinė neuroanatomija). Skirtingai nuo gyvūnų su radialine simetrija (pavyzdžiui, medūzų), kurių nervų sistema yra difuzinis nervų tinklas, gyvūnai, turintys dvišalę simetriją, turi atskiras, aiškiai anatomiškai ir histologiškai atskirtas nuo kitų audinių, nervų sistemas.
Širdis yra tuščiaviduris fibromuskulinis organas, užtikrinantis kraujo tekėjimą per kraujagysles per pasikartojančius ritminius susitraukimus. Jo yra visuose gyvuose organizmuose, kurių kraujotakos sistema išsivysčiusi, įskaitant visus stuburinius gyvūnus, įskaitant žmones. Stuburinių gyvūnų širdis daugiausia susideda iš širdies, endotelio ir jungiamojo audinio. Šiuo atveju širdies raumuo yra specialus dryžuotas raumeninis audinys, esantis tik širdyje.
Skeleto ir raumenų sistema yra funkcinis skeleto kaulų, jų sąnarių (sąnarių ir sinartrozės) ir somatinių raumenų rinkinys su pagalbinėmis priemonėmis, kurios palaiko laikyseną nerviniu judesio, mimikos ir kitų motorinių veiksmų reguliavimu, kartu su kitomis organų sistemomis formuoja Žmogaus kūnas.
Raumenų sistema (raumenys) yra aukštesniųjų gyvūnų ir žmonių organų sistema, kurią sudaro griaučių raumenys, kurie, susitraukdami, pajudina skeleto kaulus, kurių dėka kūnas atlieka judėjimą visomis savo apraiškomis. Vienaląsčiuose organizmuose ir kempinėse raumenų sistemos nėra, tačiau šie gyvūnai neturi galimybės judėti.
Sąnariai – tai judantys skeleto kaulų jungtys, atskirtos tarpu, padengtos sinovijos membrana ir sąnariniu maišeliu. Nutrūkstantis, ertminis ryšys, leidžiantis artikuliuojantiems kaulams raumenų pagalba judėti vienas kito atžvilgiu. Sąnariai yra skelete, kur vyksta skirtingi judesiai: lenkimas (lat.flexio) ir pratęsimas (lat.extensio), pagrobimas (lat.abductio) ir addukcija (lat.adductio), pronacija (lot. pronatio) ir supinacija (lat. ... supinatio), sukimasis (lot.circumductio). Sąnarys, kaip neatskiriamas organas, atlieka svarbų vaidmenį vykdant atramines ir motorines funkcijas.
Limfinė sistema yra stuburinių gyvūnų kraujagyslių sistemos dalis, papildanti širdies ir kraujagyslių sistemą. Jis atlieka svarbų vaidmenį metabolizme ir organizmo ląstelių bei audinių valyme. Skirtingai nuo kraujotakos sistemos, žinduolių limfinė sistema yra atvira ir joje trūksta centrinio siurblio. Jame cirkuliuojanti limfa juda lėtai ir mažai spaudžiama.
Šis žodynas yra nemokamas neprisijungus:
• yra daugiau nei 7400 apibrėžimų ir terminų;
• idealiai tinka profesionalams, studentams ir mėgėjams;
• išplėstinė paieškos funkcija su automatiniu užbaigimu – paieška prasidės ir nuspės žodį įvedant tekstą;
• paieška balsu;
• darbas neprisijungus – kartu su programa pateikta duomenų bazė nereikalauja duomenų mokesčių ieškant.